The structure of selfhood in Eglė Juozapa’s novel “Juozapa and Her Sisters” and Hermann Hesse’s novel “Steppenwolf”

Bakalauro darbe analizuojami šie šaltiniai: lietuviškas Eglės Juozapos romanas „Juozapa ir jos seserys“ ir vokiečių literatūros klasiko Hermanno Hessės intelektualinis romanas „Stepių vilkas“. Tyrimo objektas – savasties sąranga. Siekiama atsakyti į klausimą, kaip šiuose kūriniuose yra suvokiama savastis, kaip ji aiškinama, apibrėžiama, vaizduojama. Romanas „Juozapa ir jos seserys“ yra ganėtinai naujas, menkai tyrinėtas. Daug analizuoti kūriniai taip pat neturi būti pamiršti, kadangi itin svarbu juos aktualizuoti, patirti naujai, tyrinėti drauge su tais, kurie parašyti šiomis dienomis. Keliamas tikslas – išanalizuoti kūrinius minėtu aspektu ir palyginti juose išryškėjančias savasties apibrėžtis. Metodai – analizės ir lyginamasis. Tiesa, abu romanai gali būti laikomi (meta)kūriniais. Ši ypatybė svarbi, kadangi ji lemia tai, kad analizuojamų romanų personažai yra priartinami prie skaitytojo. Kaip žinome, kalbėjimas iš pirmojo asmens perspektyvos – asmeniškesnis, intymesnis. Minėti literatūros kūriniai analizuojami remiantis Arvydo Šliogerio filosofija, svarbiausiu autoriaus veikalu „Niekis ir Esmas“. Ši paprastai yra siejama su Edmundo Husserlio fenomenologija ir Martino Heideggerio egzistenciniu mąstymu. Vis dėlto manoma, jog Šliogeris autentiškai plėtoja šią tradiciją. Taigi, teorinėje dalyje apžvelgiama ir fenomenologinė, ir šliogeriškoji savasties sampratos, trumpai pažymimi svarbiausi tapatumai ir skirtys. Tyrimas aktualus dėl filosofinės prieigos, ji leidžia savitai interpretuoti literatūros kūrinius, įžvelgti ir atverti naujas prasmes. Savasties tema prasminga, ypač daug apie ją kalbama šiais laikais, štai 2019 – aisiais pasirodė Zigmunto Baumano ir Reino Raudo pokalbių knyga „Savasties praktikos“. Svarbu svarstyti ne tik apie tai, kaip savastis yra suvokiama literatūroje, kokia samprata išryškėja, kaip autorius ją perteikia skaitytojui, tačiau ir apie šiame lauke gimstančias įžvalgas, idėjas, atsakymus į mums rūpintį klausimą. Darbui reikšmingas filosofijos ir literatūros ryšio apmąstymas, šios sąjungos vertės teigimas. Pastarajai temai yra skirtas įvadas, kuriame pateikiami amerikiečių profesorės Marthos Nussbaum, taip pat lietuvių mąstytojos Jūratės Baranovos, literatūrologės Viktorijos Daujotytės ir kitų autorių samprotavimai. Šis darbas suvokiamas kaip vienijantis literatūrą ir filosofiją, tačiau neneigiantis, nenaikinantis nei vienos iš jų. Pagrindinė tyrimo tezė yra ta, kad Eglės Juozapos romane „Juozapa ir jos seserys“ ir Hessės romane „Stepių vilkas“ išryškėjančios savasties sampratos turi daug panašumų, nors ir atrodo itin skirtingos, sunkiai sugretinamos.This bachelor thesis analyses two sources: a Lithuanian novel “Juozapa and Her Sisters” by Eglė Juozapa, and an intellectual novel “Steppenwolf” by German literature classic Hermann Hesse. The research object is the structure of selfhood. The question is how these works perceive the concept of selfhood, how it is explained, defined, portrayed in the books. The novel “Juozapa and Her Sisters” is still fairly new, not much researched. Works that were analysed a lot before should not be forgotten either, because it is important to actualize them, to experience them all over, to research them alongside works that were written in modern day. The aim is to analyse those works in abovementioned aspect and to compare the definitions of selfhood that are revealed in the books. It employs analysis and comparative methods. The abovementioned literary works are analysed based on philosophical works by Arvydas Šliogeris, based on his most important work, “Nihil and Pressence”. Most of the time it is associated with phenomenology of Edmund Husserl and the existential thinking of Martin Heidegger. It is thought, that the tradition is expanded authentically by Šliogeris. That is why the theory reviews both phenomenological and Šliogeric concepts of selfhood, the most important identities and differences are briefly noted. The research is relevant due to the philosophical access, it allows to interpret the literary works in an independent way, to discover and open new meanings. The theme of selfhood is very meaningful, it is talked about a lot in modern day. The dialogue book “Practices of Selfhood”, by Zygmunt Bauman and Rein Raud, came out in 2019. It is important to think not only on how selfhood is understood in literature, what concept is revealed, how the author conveys it to the reader, but also about the insights, ideas, answers, born in this field of study. The reflection of connection between philosophy and literature, the affirmation of this connection, are important for the paper. The above topic has been analysed throughout the whole introduction, which includes thoughts by American professor Martha Nussbaum, Lithuanian philosopher Jūratė Baranova, literary critic Viktorija Daujotytė, amongst other authors. This paper is understood as one that unites literature and philosophy, yet one that does not deny, does not destroy either one of them. The main thesis of the research is that the senses of selfhood, as revealed in “Juozapa and Her Sisters” by Eglė Juozapa and “Steppenwolf” by Hesse, have a lot of similarities, even if they look very different and hard to correlate.Humanitarinių mokslų fakulteta